Tu tokia tolima ir tokia artima,
Tobulai graži ir nuodėminga,
Gal norėtum būti tiktai paprasta,
Bet labai mylima ir laiminga.
 
Tas, kas kūrė tave, tiek įdėjo jėgų,
Ir spalvų, ir formų, ir jausmo jūrą,
Ji banguos ir oš, tai dejuos, tai verks,
Tai kvatosis risdamos per bangą sūrią.
 
Tu jai tiesi rankas ir laikysi apglėbęs,
Ir paėmęs išneši ant smėlėtų krantų,
Glamonėsi ir glausi gintarinį kūną,
Ji tave pakerėjo jausmų  gilumu.