Santrauka:
Mintys prie Kūčių stalo
Seniai šaltam kapelyje guli
Ir ateiti negali.
Bet ateik,Mama,stebuklingą Kūčių naktį
Man savo pasaką pasekti.
Nors prašyti nekuklu,-
Lai pasaka virsta stebuklu,
Te išgaruoja nesekmės ir baimės,
Tegu visiems užtenka laimės.
Kad gyvųjų širdyse meilė degtų,
Kad ir Tavo anūkams laimės užtektų...
Ateik,Mama,stebuklingą naktį
Savo pasaką dukrelei pasekti.
Lai ji išsipildo Tavo sielos gerumu
Ir apsaugo mus nuo neramumų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2006-12-18 21:59:04
liūdnas, už širdies griebiantis eilėraštis. gal vertėjo dėti į jausmus.
Anonimas
Sukurta: 2006-12-18 21:00:57
sunki netektis, liūdna, kaip ir kūčios rudenį.
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2006-12-18 16:09:49
Liūdni išgyvenimai. Mano manymu, tai poetinis laiškas. Gal geriau prie jausmų tiktų?
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2006-12-18 11:02:03
ilgesio pilnas laiškas. Sujaudino