Žiema buvo dar už kalnų. Žvirblis tupėjo ant stogo, dairėsi. Tolumoje ganėsi karvių banda, patvory snūduriavo katinas. Nepūtė šaltukas. Žvirblis nesušalo ir nenukrito žemėn. Karvė nėjo pro šalį ir neleptelėjo ant jo „blyno“. Paukšteliui neteko viešai išlieti atšilimo džiaugsmo. Katinas neišgirdo jo čirškėjimo ir nebėgo „gelbėti“ žvirblio.
Nepatekęs mėšlan, žvirblis pasipurtė ir nuskrido, nenustodamas vilties būti toliau nuo dergiančių „priešų“ ir gelbstinčių „draugų“.
Antas
2021-07-19 08:56:56
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2021-07-21 07:41:59
Jei nepatekai, nebuvo lemta...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-07-19 11:10:37
... Nusileido žvirblis toliau nuo katino ant tvoros ir pradėjo čirkšti, džiaugdamasis gražiu oru. Katinas tingėdamas net tingėti, pramerkė vieną akį ir mintyse miauktelėjo: Na ir valkata! Trukdo ramiai virškinti iš šeimininkės gautą kotletą.
Pažaidžiau, nesikėsindama į autorystę.
Vartotojas (-a): pavėjui
Sukurta: 2021-07-19 09:18:14
Savotiškai perdirbtas liaudies anekdotas. Irgi su potekste.