Saulėta liepa, gelsvi rugių laukai...
Kas dar gražiau žemelėj gali būti?
Auksinės varpos, jose kieti grūdai
Lietuviui skelbia karštą rugiapjūtę.
Tai kas, kad jau dalgeliai neskambės
Ir nelinguos rišėjų baltos skaros.
Kombainai gaus, tarsis laivai skubės
Susemti naujo derliaus okeaną.
Kaip nesustot, nepasidžiaugt ir man
Dangaus ir žemės dovana gausia.
Gerai, kad duonos bus, kad sėjo dar
Žmogus su meile, viltimi gražia.
Gal neištiks rugių linų lemtis,
Kurių retai, retai kur besutiksi.
Rodos, atmerkia mėlynas akis
Tiktai pavasarį žibutėm miškas.
...................................................
Kas būtų Lietuva be žiemkenčių žalių,
Be jau išplaukusių, pageltusių rugių!
Be rudenio ražienų, bėgančių, plačių
Ir be pilnų aruodų, duona kvepiančių!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pavėjui
Sukurta: 2021-07-16 09:46:55
Brandūs javų laukai – neatsiejamas gimto kraštovaizdžio peizažo dalis.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-07-16 09:39:49
Lietuvos augalijos ir gyvūnijos likimas dabar yra jo didenybės Biznio rankose,kuris nusprendžia,kas neš maksimalų pelną. Sentimentai seniai palaidoti.
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2021-07-15 18:42:17
O taip, Jūsų nupasakotas vaizdas – toks gyvybiškai svarbus gyvenimo dėmuo.
skalbia > gal skelbia.