Saulėta liepa, gelsvi rugių laukai...
Kas dar gražiau žemelėj gali būti?
Auksinės varpos, jose kieti grūdai
Lietuviui skelbia karštą rugiapjūtę.
 
Tai kas, kad jau dalgeliai neskambės
Ir nelinguos rišėjų baltos skaros.
Kombainai gaus, tarsis laivai skubės
Susemti naujo derliaus okeaną.
 
Kaip nesustot, nepasidžiaugt ir man
Dangaus ir žemės dovana gausia.
Gerai, kad duonos bus, kad sėjo dar
Žmogus su meile, viltimi gražia.
 
Gal neištiks rugių linų lemtis,
Kurių retai, retai kur besutiksi.
Rodos, atmerkia mėlynas akis
Tiktai pavasarį žibutėm miškas.
...................................................
Kas būtų Lietuva be žiemkenčių žalių,
Be jau išplaukusių, pageltusių rugių!
Be rudenio ražienų, bėgančių, plačių
Ir be pilnų aruodų, duona kvepiančių!