Linų lauke, kur šitaip sielai gera,
Kur akys bėga mėlyna banga,
Šviesias mintis į aukštą dangų kelia,
Ir ten, ir čia — tyriausia žydruma.
Linai linai — vaikystės švyturėliai,
Tiktai dabar jau jų labai mažai.
Džiaugies į lauką pražydusį užėjęs,
Rodos, į ežerą šilčiausią įbridai.
Jame pabūt minutės tau mažoka,
Stovėtum, kol išvys tiktai lietus.
Jauti — tapai užburtas, gal besotis,
Pamilęs vėlei sutiktus linus.
................................................
Aš vėl linų lauke, birželio šventėj,
Gražiausioj žemės pėdoj Lietuvoj.
Tai ačiū Dievui, gera taip gyventi
Žiedų žiedais išpuoštoje gamtoj.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2021-07-01 07:43:09
Pajutę ir pajautę, kad esame gamtos dalis, įgyjame fizinių ir dvasinių jėgų. Tai kiekvienam svarbu.
Vartotojas (-a): pavėjui
Sukurta: 2021-06-29 07:18:33
Eilėraštis pilnas optimizmo.