Linų lauke, kur šitaip sielai gera,
Kur akys bėga mėlyna banga,
Šviesias mintis į aukštą dangų kelia,
Ir ten, ir čia — tyriausia žydruma.
 
Linai linai — vaikystės švyturėliai,
Tiktai dabar jau jų labai mažai.
Džiaugies į lauką pražydusį užėjęs,
Rodos, į ežerą šilčiausią įbridai.
 
Jame pabūt minutės tau mažoka,
Stovėtum, kol išvys tiktai lietus.
Jauti — tapai užburtas, gal besotis,
Pamilęs vėlei sutiktus linus.
................................................
Aš vėl linų lauke, birželio šventėj,
Gražiausioj žemės pėdoj Lietuvoj.
Tai ačiū Dievui, gera taip gyventi
Žiedų žiedais išpuoštoje gamtoj.