Ši begalinė tvankuma –
Tartum pasaulio galas būtų,
Ištvinus vasara žalia,
Sinoptikai žadėjo liūtį.
Tu būki prie manęs šalia,
Ar giedra, niaukstosi ar lyja,
Tavęs man niekad negana,
Nors nejauni, bet mes dar mylim.
Ir kelias veda mus į ją –
Į ateitį, svajotą, šviesią,
Žvaigždynai telpa tavyje,
Kol mes kartu, kol mes dar dviese...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2021-06-30 22:20:30
o paslaptis- žvaigždėse dviese...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2021-06-23 06:43:02
Žvaigždynai telpa tavyje / Kol mes kartu, kol mes dar dviese... — Ypač gražiai užbaigiamos eilės, štai, ir prisimeni, meilė veda ten, kur žvaigždės tviska, meilė yra paslaptis, kurią sunku įminti.
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2021-06-22 16:04:41
Tie žvaigždynai turbūt prilygsta paslapčiai. Iš tiesų net artimo žmogaus pasaulyje lieka daug nežinomųjų, kurie tarsi magnetas traukia. Arba stumia.
Kitą paslapties variantą aiškinuosi paprasčiau: to, kas parašyta tekste, lyrinis veikėjas gal neišdrįstų papasakoti artimajam, bet į eilėraštį sudėti – taip.
Sveikinu pirmąjį konkurso dalyvį!
Vartotojas (-a): pavėjui
Sukurta: 2021-06-22 15:38:04
Konkurso tema „Paslaptis“, ko, tarsi, pasigendu.