Ši begalinė tvankuma –
Tartum pasaulio galas būtų,
Ištvinus vasara žalia,
Sinoptikai žadėjo liūtį.

Tu būki prie manęs šalia,
Ar giedra, niaukstosi ar lyja,
Tavęs man niekad negana,
Nors nejauni, bet mes dar mylim.

Ir kelias veda mus į ją –
Į ateitį, svajotą, šviesią,
Žvaigždynai telpa tavyje,
Kol mes kartu, kol mes dar dviese...