.......

Tarsi šunys pasiutę pikti žodžiai amsi ir loja,
Taip maną išlaikyti virš visų savo valdžią ir galią,
O už rūmų tvoros vėl už kančią ir neviltį geria,
Ir užmigę sapnuoja, kad dėvi drabužiais dailiais.

Prieš akis stovi aukštas rūmas didingas,
Pilnas aukso, sidabro ir visokių grožybių daugiau,
Tai pamačius kančia, neviltis  neteko net amo,
Tai tikriausiai ne man jie skirti ir ne man čia vieta.

Ir parėmusios viena kitą silpnomis savo  rankom,
Ilgais laiptais sugrįžo į namus už rūmų tvoros,
Aušo rytas, kilo saulė ir mažo paukštelio balsas
Kėlė vergetas dvi, kad vėl eitų ieškoti geresnės dalios. 
poeta

2021-06-13 22:40:09

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): pavėjui

Sukurta: 2021-06-20 10:18:20

Viltis visada prikelia kažkam nauja.

Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė

Sukurta: 2021-06-20 09:48:13

Paskutinės dvi eilutės viltingai vergetas nuteikia, bet dažnai išorinį skurdą kompensuoja dvasiniai turtai. Taigi...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2021-06-14 10:16:02

Eilės parašytos su didele meile ir užuojauta paprastiems žmonėms.
Dievas nubaudė žmones, neribodamas jiems besaikio noro turtui bei valdžiai, tuo atimdamas natūralų pojūtį laimei, meilei ir džiaugsmui.