Ką tu dabar jauti, nakties viešnia plaštake,
Kiek dar tavyje drąsos vėl skristi, nesudegti,
Vėl nebūtį aplenkti ir į namus sugrįžti
Ir paskutiniam kartui daugiau nebesiryžti.
Žinai svilėsio kvapą apdegintų sparnų,
Žinai, kiek žuvo sesių toli – net už kalnų,
Kiek meilės dovanojai už atlygį tiktai,
O išsvajoto princo taip ir nesutikai.
Tarp pėdsakų gausybės ieškojai – neradai,
Bejausmės šaltos lūpos bučiavo nerangiai,
Dabar viena palikus, aplinkui dykuma,
Vėl skorpionas kužda – kokia graži dama...
poeta
2021-05-29 20:43:30
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-06-02 10:52:45
Įdomios, užuojautos kupinos mintys.
Užtenka paslysti kartą kitą ir be jokių pastangų čiuožiama žemyn su mintimis, kad esanti išskirtinė ir jai lemta pasiekti rojų. Deja, deja...