Kūryba duoda išrišimą,
Aš nusidėjęs, kenčiantis labai,
Jausmai audroja nenurimę,
Širdis vien meldžias, ar matai...
Paliks kančia krūtinėj žymę,
Ir stigmos versis man žaizdų,
Ir šitie žodžiai vos užgimę
Nugrims į prarają naktų.
Regėsi angelą ten skrendant
Ir giedant tyliai paslapčia,
Ir versis dieviška padangė,
Ir ves tave kažkas iš čia.
Į ten, kur visos godos rimsta,
Kur kviečia tylinti delčia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-05-20 20:47:01
Puikus sonetas.