Kūryba duoda išrišimą,
Aš nusidėjęs, kenčiantis labai,
Jausmai audroja nenurimę,
Širdis vien meldžias, ar matai...

Paliks kančia krūtinėj žymę,
Ir stigmos versis man žaizdų,
Ir šitie žodžiai vos užgimę
Nugrims į prarają naktų.

Regėsi angelą ten skrendant
Ir giedant tyliai paslapčia,
Ir versis dieviška padangė,
Ir ves tave kažkas iš čia.

Į ten, kur visos godos rimsta,
Kur kviečia tylinti delčia.