Prisiminimų upeliai


Į sodybą prie miško
Nuveda mintys dažnai.
Ilgesys nepraeina,
Kai jau žili smilkiniai.
Vabalai ropoja po sielą,
Griaužia tai, kas buvo brangu.
Prisiminimai liejas
Į šią dieną mažu upeliu.
Priglaudžiu juos ir suvystau –
Te nurims mano širdy.
Ir taip gera su jais užmigti,
Užsiklojus žvaigždėta naktimi.
Prieš sapną kalbu maldą –
Girdžiu kaip rieda žvaigždynai –
Juose kregždės skraido,
Ir lizdus savo lipdo...
Žiemgalos Bitė

2021-04-27 08:28:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2021-04-27 14:48:53

Vaikystės prisiminimai visam gyvenimui išlieka.