Prisiminimų upeliai


Į sodybą prie miško
Nuveda mintys dažnai.
Ilgesys nepraeina,
Kai jau žili smilkiniai.
Vabalai ropoja po sielą,
Griaužia tai, kas buvo brangu.
Prisiminimai liejas
Į šią dieną mažu upeliu.
Priglaudžiu juos ir suvystau –
Te nurims mano širdy.
Ir taip gera su jais užmigti,
Užsiklojus žvaigždėta naktimi.
Prieš sapną kalbu maldą –
Girdžiu kaip rieda žvaigždynai –
Juose kregždės skraido,
Ir lizdus savo lipdo...
Žiemgalos Bitė