Rusios nebeskandinki kraujyje,
Nelaužyk kaulų ir nenuodyk,
Tegu atgimsta slaviška dvasia
Kur beržynėliai ošia ir žaliuoja.
Tegu vis kyla slaviška dvasia
Iš visų Rusijos išlikusių soborų,
Ir tegu priima maldas šventa Dvasia
Už žuvusius prie svetimų tvirtovių.
Ir tegu priima maldas šventa Dvasia
Iš lūpų dar gyvų ir dar išlikusių artojų,
Te amžių amžiams surūdija karo mašina,
Ir niekad jau daugiau nemindo vasarojų.
Pasaulis šis mums dovanotas auginti duonai,
Gyvent, mylėt ir džiaugtis visu tuo, kas gyva,
Jei nesuprasim, kokia būties ir gyvasties tvarka,
Pražus ir tas, kas prieš jas kelia savo kalaviją.
poeta
2021-04-22 14:46:32
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-04-23 11:27:16
Manau, kad kūrinyje atsispindi visos rusų tautos lūkesčiai, nes visi supranta, kad žmonių kraujas - ne vanduo ir nevalia pralieti jo, o karas - ne spektaklis. Laimėtojų nebūna tarpe tų, kurie dalyvauja tiesiogiai.