Rusios nebeskandinki kraujyje,
Nelaužyk kaulų ir nenuodyk,
Tegu atgimsta slaviška dvasia
Kur beržynėliai ošia ir žaliuoja.
 
Tegu vis kyla slaviška dvasia
Iš  visų Rusijos  išlikusių soborų,
Ir tegu priima maldas šventa Dvasia
Už žuvusius prie svetimų tvirtovių.
 
Ir tegu priima maldas šventa Dvasia
Iš lūpų dar gyvų ir dar išlikusių artojų,
 Te amžių amžiams surūdija karo mašina,
Ir niekad jau  daugiau  nemindo vasarojų.
 
Pasaulis šis mums dovanotas auginti duonai,
Gyvent, mylėt  ir džiaugtis visu tuo, kas gyva,
Jei nesuprasim, kokia būties ir gyvasties tvarka,
Pražus ir tas, kas prieš jas kelia savo kalaviją.