Jeigu paleidai žodį, jis ir nebegrįš
Nesiprašys būt užrašytas.
Užvers išeidamas duris,
O vietoj jo – galbūt bus kitas.

Tik nežinia – kampuotas ar glotnus,
Kvepės pušim, o gal likučiais sniego.
Atrems į širdį žeidžiančius spyglius,
Šaltai stebės, kaip kraujas bėga.

O gal bus tas, kur ašaras sugers,
Išgelbės sielą pasiklydusią.
Nupieš pasaulį spalvomis rudens
Ir saulę – per jo patį vidurį.
***
O aš žvalgaus ir rankioju žodžius,
Lyg kaklo siūlo pamestus karolius.
Palaukiu, kol eilėm suguls,
Tada kamšau ir mintimis apkloju.