Jeigu paleidai žodį, jis ir nebegrįš

Nesiprašys būt užrašytas.

Užvers išeidamas duris,

O vietoj jo – galbūt bus kitas.



Tik nežinia – kampuotas ar glotnus,

Kvepės pušim, o gal likučiais sniego.

Atrems į širdį žeidžiančius spyglius,

Šaltai stebės, kaip kraujas bėga.



O gal bus tas, kur ašaras sugers,

Išgelbės sielą pasiklydusią.

Nupieš pasaulį spalvomis rudens

Ir saulę – per jo patį vidurį.

***

O aš žvalgaus ir rankioju žodžius,

Lyg kaklo siūlo pamestus karolius.

Palaukiu, kol eilėm suguls,

Tada kamšau ir mintimis apkloju.