Suklusau.
Pasirodo
vieniši paukščiai
pamiršta prigimtinę giesmę
negirdėdami savų,
laimingai giedančių.
Jie mėgdžioja aplinkinius,
išlikt norėdami,
pritapti bando
giesmėmis rėksnių.
Liūdžiu,
man gaila tų
negimusių giesmių
ir to pavasario
be jųjų meilės,
be tuoktuvių šokio.
Baugu... Jaučiu,
supanašėjimo klaikybė
niveliuoja norą,
išlikti balta varna,
tarp užgožiančių kranklių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-03-23 09:51:44
Tai skaudus pastebėjimas.
Juk ne veltui yra sakoma: "su kuo sutapsi, tuo pats tapsi".
Vartotojas (-a): Mugo vasara
Sukurta: 2021-03-18 09:49:45
Man patinka, švelnus sakyčiau naratyvas, visada atskiriu teigiamas, pozityvias natūras, dar silpnokai jaučiuosi, negaliu paskaityti keletą kartų, ką paprastai darau.