Aš jau silpna, sena ir vis su jauduliu tikiuosi,
Kad sužaliuos sena lazda, kuria laikausi ir spiriuosi,
Pavasaris ne už kalnų, pavasaris taikos, ramybės,
Taip, aš išlikti dar turiu, kad pamatyčiau visas grožybes.
Kad pamatyčiau, kaip keičiasi gamta, kaip keičiasi žmogus,
Palikęs išnaras senas – šviesus, laimingas, išmintingas, malonus,
Pakiltų lyg karališkas drugys tokiais plačiais sparnais spalvų auksinių,
Ir nardytų linksmai po mėlynu dangaum taip išsvajotos NEPRIKLAUSOMOS TĖVYNĖS.
Visiems linkiu vidinės Laisvės ir Nepriklausomybės!!!
poeta
2021-03-12 17:28:45
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Mugo vasara
Sukurta: 2021-03-18 09:50:49
gražu
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2021-03-13 09:18:02
Pamatysite, tikrai pamatysite, juk ir pati sakote, kad pavasaris ne už kalnų.
Va, su ta lazda - keblesnis dalykas, bet reikia tik tvirtai tikėti, jei lazda iš
gluosnio ar karklo - visai nesunkiai gali sužaliuoti (sakoma, kad net šautuvas,
kabėdamas ant sienos vieną kartą iššauna). Pozityvo daug, kilsim kaip drugiai,
viskas puiku- gyvensim. Sėkmės!