Aš jau silpna, sena ir vis su jauduliu tikiuosi,
Kad sužaliuos sena lazda, kuria laikausi ir spiriuosi,
Pavasaris ne už kalnų, pavasaris taikos, ramybės,
Taip, aš išlikti dar turiu, kad pamatyčiau visas grožybes.

Kad pamatyčiau, kaip keičiasi gamta, kaip keičiasi žmogus,
Palikęs išnaras senas – šviesus, laimingas, išmintingas, malonus,
Pakiltų lyg karališkas drugys tokiais plačiais sparnais spalvų auksinių,
Ir nardytų linksmai po mėlynu dangaum taip išsvajotos NEPRIKLAUSOMOS TĖVYNĖS.

Visiems linkiu vidinės Laisvės ir Nepriklausomybės!!!