Kam tie ąžuolai, nevirstantys nuo vėjo? –
Griūva medžiai, šūkauja pjovėjai.
Girios nemadingos, reikia plyno lauko.
Mišką čia išpjauna vos paaugo.
Kur giria žaliavo, tik kelmai beliko,
Prie jų kauburėlių styro šaknys plikos.
Margas kėkštas pasodina mažą gilę.
Kalbasi su ja ir nuolat giria:
Užauginsi medį drūtą, platų, –
Sušlamės čia miškas jau po šimto metų,
Nepaveš miškovežis ant ratų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2021-03-12 11:02:24
Eglute žalioji, viskas čia labai teisinga, aktualu, vaizdžiai užrašyta. Bet kas mūsų klauso?
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-03-11 19:33:59
Žemė klausia žmogaus: jeigu aš tau teikiu gražų gamtovaizdį, gyvūnus, kodėl tu man grąžini mirtį, kirsdamas ir žudydamas, dažnai beprasmiškai.
Kodėl?