Zapyški mano mielas,
Vėl stebini mane.
Džiaugiuosi juk ne vienas
Muziejaus gatvele.
Ji pats tiesiausias kelias
Į Lietuvos šventovę,
Kuria jau šitiek metų
Atvykę žmonės grožis.
Raudoniu šviečia plytos,
Amžius atlaikę sienos.
Virš stogo nauji kryžiai,
Laimink Tėvynę, Dieve!
Dabar dar ir Trispalvės,
Didi tautos garbė.
Aukštai stiebuos iškeltos,
Šventovėn palydės.
Vilnija bangos Nemuno,
Jis toks stiprus, veržlus.
Gerai, kad medžiai saugo
Smėlėtuosius krantus.
Sunku nuo jo nueiti,
Mintis, godas palikti.
Pavasaris jau greitai,
Žadi dažniau atvykti.
Kur dar kitur jautiesi
Taip savas, taip gerai.
Čia Nemunas, bažnyčia,
Šalia gimti namai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-03-04 15:57:14
Šilti ir jautrūs žodžiai skirti Zapyškiui.
Tai, gražus Lietuvos kampelis.
XVI a. mūriniai pastatai puošė tik miestus. Be to, bažnyčios fasado nišose, pasak tyrinėtojų, užkoduotas Mėnulio užtemimų ciklas. Antra, nors bažnyčios altoriai buvo gana kuklūs, ji ištapyta freskomis, tikėtina, su Kauno vaizdais, sumontuoti šedevru laikomi vargonai su judančia nuo garso Dovydo skulptūra. Pasak padavimo, elnias ant ragų atplukdė Nemunu Šv. Marijos paveikslą, kurį galite pamatyti ir šiandien, tad šalia vargonų buvo pakabinta ir elnio galva su ragais. Deja, iki mūsų dienų neišliko vargonai (juos vokiečių kareiviai dalimis išsigabeno Pirmojo pasaulinio karo metais) ir kitos puošmenos.
Iš interneto.