Zapyški mano mielas,
Vėl stebini mane.
Džiaugiuosi juk ne vienas
Muziejaus gatvele.
 
Ji pats tiesiausias kelias
Į Lietuvos šventovę,
Kuria jau šitiek metų
Atvykę žmonės grožis.
 
Raudoniu šviečia plytos,
Amžius atlaikę sienos.
Virš stogo nauji kryžiai,
Laimink Tėvynę, Dieve!
 
Dabar dar ir Trispalvės,
Didi tautos garbė.
Aukštai stiebuos iškeltos,
Šventovėn palydės.
 
Vilnija bangos Nemuno,
Jis toks stiprus, veržlus.
Gerai, kad medžiai saugo
Smėlėtuosius krantus.
 
Sunku nuo jo nueiti,
Mintis, godas palikti.
Pavasaris jau greitai,
Žadi dažniau atvykti.
 
Kur dar kitur jautiesi
Taip savas, taip gerai.
Čia Nemunas, bažnyčia,
Šalia gimti namai.