Kol parašysiu šį eilėraštį –
Žemė nuskries mylių mylias
beribe Visata.
Gyvenimas – amžinas judėjimas,
nejaučiam to, bet tai tiesa.
Nesustabdysim pumpuro skilimo –
jis skrieja kartu su Žeme:
jo gyvenimas – pasikartojantys žydėjimai...
Yra viso pradžia – bus ir pabaiga.
Pavasariai kartojasi milijardus metų –
rodos, tokie pat, bet kartu kiti, nes
per Visatą Žemė skrieja, lekia
beprotišku greičiu... Jauti?
Man taip patinka kelionė su Žeme
beribiais Visatos plotais:
nebūnam niekad tam pačiam taške,
kartu su pumpuru klajojam...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2021-02-25 20:21:53
Man taip pat patinka Žemė ir nors joje yra visko ir apsčiai užtektų visiems, bet jau gal tūkstančiai ar milijonai metų neišmokom pasidalinti ir tiesiog ja pasidžiaugti ir jai padėkoti už kikvieną dieną.