Kol parašysiu šį eilėraštį –
Žemė nuskries mylių mylias
beribe Visata.
Gyvenimas – amžinas judėjimas,
nejaučiam to, bet tai tiesa.
Nesustabdysim pumpuro skilimo –
jis skrieja kartu su Žeme:
jo gyvenimas – pasikartojantys žydėjimai...
Yra viso pradžia – bus ir pabaiga.
Pavasariai kartojasi milijardus metų –
rodos, tokie pat, bet kartu kiti, nes
per Visatą Žemė skrieja, lekia
beprotišku greičiu... Jauti?
Man taip patinka kelionė su Žeme
beribiais Visatos plotais:
nebūnam niekad tam pačiam taške,
kartu su pumpuru klajojam...