Atsiduso žiema baltumu,
šerkšno adatos lenkia šakas...
Akys džiaugias – po šitiek dienų
pėdas rudenio sniegas užneš!
Sudygsniuota dienos pilkuma,
šaltis ją sidabru siuvinės...
Žemė grežias į Saulę! Gana,
juodas blogis tikrai pralaimės.
Nors žiema dar kvėpuoja šalčiu,
ir stiklėja vanduo paryčiais –
Saulės laikas jau grįžta paukščiu,
atplasnoja... ir tuoj nusileis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-01-19 20:45:52
Lyriškos su optimizmu eilės.
Mėgstu optimistus, nes aš pati savo optimizmą išbarsčiau gyvenimo vingiuose. Dabar nepraleidžiu progos savęs paklausti ar man dar šito reikės.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2021-01-19 15:17:23
Juodas blogis turėjote minty -Covid-19?Tikrai jis pralaimės!
Stiklėja vanduo paryčiais-taip ir matau pirmą vaikystės ledą...
Geras eilėraštis, ir kaip lengvai skaitosi, ačiū.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2021-01-18 19:46:21
Gražiai gamtiškas.
Bandykite drąsiau - gamtos vaizdinius siekite su socialumu, egzistencija.
Drąsiau bandykite.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2021-01-17 08:18:30
Viltingai pakylėta žiema... ačiū...