Atsiduso žiema baltumu,
šerkšno adatos lenkia šakas...
Akys džiaugias – po šitiek dienų
pėdas rudenio sniegas užneš!

Sudygsniuota dienos pilkuma,
šaltis ją sidabru siuvinės...
Žemė grežias į Saulę! Gana,
juodas blogis tikrai pralaimės.

Nors žiema dar kvėpuoja šalčiu,
ir stiklėja vanduo paryčiais –
Saulės laikas jau grįžta paukščiu,
atplasnoja... ir tuoj nusileis.