Girdėjau dejuojant,
Kad šiais metais
Kaip jaučiai – daug „arsim“...
O aš savo „jautuką“
Paleidau į laisvę,
Kad nepervargtų, nepersidirbtų,
Atsipalaiduoti galėtų,
Po laisvas pievas
Laisvai, smagiai braidinėtų.
Kad augtų, tvirtėtų,
Kol jo metai tolyn nuriedės...
O kaip darbas?
Jis gi – ne vilkas,
Miškan nepabėgs...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2021-01-06 11:25:43
Pačiu laiku. Ar jis nesulaukės šitaip besiganydamas? Prie gero greitai priprantama, žiūrėk,
ir nesugausi... , o tada jau tikras vilkas gali pasitaikyti - ir po jautuko :):):). Gal geriau
tegul dirba ,t.y. mintyja ir rašo.