Girdėjau dejuojant,
Kad šiais metais
Kaip jaučiai – daug „arsim“...
O aš savo „jautuką“
Paleidau į laisvę,
Kad nepervargtų, nepersidirbtų,
Atsipalaiduoti galėtų,
Po laisvas pievas
Laisvai, smagiai braidinėtų.
Kad augtų, tvirtėtų,
Kol jo metai tolyn nuriedės...

O kaip darbas?
Jis gi – ne vilkas,
Miškan nepabėgs...