Tu esi žaltvykslė –
Kaip ir aš –
Raiste vienatvės blykstelėjus naktį.
Jokios instrukcijos, kur eit ir kiek teks nešt
Iki beskęsdamas pradėsi kurst ir akti.
Gal tą akimirką, tave kai pamačiau,
Geismų liepsnoj sugruzdo jautrūs vyzdžiai.
Nebesmilkau – liepsnojau ir degiau.
Nuodingais lūkesčiais mes geismo alkį gydėm.
Tik po šia saule – nieko pastovaus.
O koks bedugnis tas vienatvės raistas!
Bet net prieš mirtį aš plačiai šypsaus
Ir nepaliauju tavo žybsnio geisti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2021-01-03 14:49:20
Su šviesesne diena!
Džiaugiuosi, kad vėl prabilote ir vėl apie amžinąjį gyvenimo variklį - meilę.Laikykitės
už jos spindulio, Jūs tai galite.Išlaukti, išbūti , išlikti.