Tu esi žaltvykslė –
Kaip ir aš – 
Raiste vienatvės blykstelėjus naktį.
Jokios instrukcijos, kur eit ir kiek teks nešt
Iki beskęsdamas pradėsi kurst ir akti.
Gal tą akimirką, tave kai pamačiau, 
Geismų liepsnoj sugruzdo jautrūs vyzdžiai.
Nebesmilkau – liepsnojau ir degiau. 
Nuodingais lūkesčiais mes geismo alkį gydėm.
Tik po šia saule – nieko pastovaus.
O koks bedugnis tas vienatvės raistas!
Bet net prieš mirtį aš plačiai šypsaus
Ir nepaliauju tavo žybsnio geisti.