Protingasis nekerštingumas mėgaujasi sonetais ir trioletais.
Drąsaus kerštingumo malonumai – juodoje naktyje. Juoda kaukė slepia keršto drąsuolį nuo dangaus ir žemės šviesulių. Jam nelemta suvaldyti save, atrasti ramybę, pažinti šviesos ir grožio laimę. Kerštas ėdrus. Jam visi ėriukai, drąsūs ar nedrąsūs, atrodo vienodai.
Uždekime šviesas. Tegul drąsuolis nusiima kaukę ir pasižiūri į veidrodį.
Gal tas, veidrody, primins jam amžinąją tiesą – visi demonai Saulės šviesoje pranyksta. Sonetai ir trioletai – amžini.
Mėgaukimės jais.
Palikite, prašau, mane;
Manosios meilės nebėra.
Širdies šviesa ne jums skirta,
Palikite, prašau, mane.
Skambėjo juokas ir daina,
Po jūsų liko pilkuma.
Palikite, prašau, mane;
Manosios meilės nebėra.
(Laisvas A. Kolcovo trioleto vertimas)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2020-11-25 11:05:14
Giluma širdies neišmatuojama... taip gražiai sudėliotos mintukės, kad net virpuliukai nubėgo per odą... ačiū
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-11-24 18:18:12
Kažin ar demonai Saulės šviesoje pranyksta?
Mėgautis galima įvairiais eilėraščiais.
Pavyzdžiui anot Sigito Gedos
Juozui Apučiui:
Aš sapnavau,
kad mes abudu stovim
tuščiam lauke...
Aš klausiu:
,,Kas išliks?“
Ir tu sakai:
„ Liks kaukolių tvirtovės,
kurių lig šiol
nenukariavo nieks...“