Protingasis nekerštingumas mėgaujasi sonetais ir trioletais.
 
Drąsaus kerštingumo malonumai – juodoje naktyje. Juoda kaukė slepia keršto drąsuolį nuo dangaus ir žemės šviesulių. Jam nelemta suvaldyti save, atrasti ramybę, pažinti šviesos ir grožio laimę. Kerštas ėdrus. Jam visi ėriukai, drąsūs ar nedrąsūs, atrodo vienodai.
 
Uždekime šviesas. Tegul drąsuolis nusiima kaukę ir pasižiūri į veidrodį.
Gal tas, veidrody, primins jam amžinąją tiesą – visi demonai Saulės šviesoje pranyksta. Sonetai ir trioletai – amžini.
 
Mėgaukimės jais.
 
Palikite, prašau, mane;
Manosios meilės nebėra.
Širdies šviesa ne jums skirta,
Palikite, prašau, mane.
 
Skambėjo juokas ir daina,
Po jūsų liko pilkuma.
Palikite, prašau, mane;
Manosios meilės nebėra.
 
(Laisvas A. Kolcovo trioleto vertimas)