Už lango lapritis, ir sodas
Alsuoja šlamesiu dusliu
Lyg būtų jį kažkas pašovęs
Dažais variniu vamzdeliu.
Ir kalba lapai čia sugulę
Drėgnais ir cypiančiais balsais
Per visą naktį prieš mėnulį:
– Vis tiek šalta žiema ateis…
Balti sparnai bastūno rūko,
Apgobę sodą paslaptim,
Tik įdienojus atitrūko
Aukštyn skylėtu debesim.
O saulė metė žemėn žybsnį,
Lyg žaibą skrodžiantį medžius,
Dar likę lapai puolė kristi
Ir lyg keptuvėj ėmė džiūt.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2020-11-25 11:08:32
uodžiasi kvepentis lapkritis... ak... tikrai žiema ateis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-11-24 17:18:50
Rudens elegija.