Vilties kraujuotos šukės
Pjaustė iki kaulo.
Kraujas tekėjo pirštų
Galiukais ant samanotų laiptų.
Dulkėti baldai priminė
Mūsų sudulusią meilę.
Medinių grindų girgždesys
sujaukė senas mintis.
Senų sienų dvelksmas dirgino
Ne tik nosį, bet ir sielą.
Staiga kraujas susimaišė
Su lietaus lašais.
Ir migla, nuslėpusi mūsų
Meilę, užtemdė mano,
Tavo
Akis...
Montė
2020-11-11 21:31:48
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-11-14 11:39:59
Gražios, emocingos eilės.
Kad meilė nesudulėtų (nesudiltų), ją reikia nuolat puoselėti, juk meilė ateina pas žmogų akimirksniu, kaip meteoro šviesa. Ji spindi gražiomis spalvomis, nutvieskia žemę ir dangų, o paskui, jeigu palikus ją likimo valiai, virsta paprastu akmeniu.