Vilties kraujuotos šukės
Pjaustė iki kaulo.
Kraujas tekėjo pirštų
Galiukais ant samanotų laiptų.

Dulkėti baldai priminė
Mūsų sudulusią meilę.
Medinių grindų girgždesys
sujaukė senas mintis.

Senų sienų dvelksmas dirgino
Ne tik nosį, bet ir sielą.
Staiga kraujas susimaišė 
Su lietaus lašais.

Ir migla, nuslėpusi mūsų
Meilę, užtemdė mano, 
Tavo
Akis...