Lapkritis pilkas,
O mano jurginas dar žydi.
Sodrus ir ryškus –
Lyg viltis beviltišką dieną,
Kai nesitiki nieko,
Jausmai ir žodžiai sustingę,
Slogi nežinia
Šarmoja kūną ir sielą.
Bet viskas nutolsta, praeina,
O gyvenimas lieka.
Vėl glaudiesi prie jo, lyg prie laužo,
Stengies sušilti...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Na tai kas, kad nuobodžiai apniukęs
Tas lapkritis,
Ryškiaspalviai jurgino žiedai
Spinduliuoja šviesą ir viltį...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2020-11-12 10:44:34
Sušilau prie jūsiškio jurgino...
Ko gero, tai gražiausia rudenį žydinti gėlė.
Gaila, manieji šiemet net nespėjo išsižydėti dėl sausros.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-11-09 18:23:27
Tikrai gražus ir viltingas Jūsų jurginas kaip ir eilės.