Lapkritis pilkas,
O mano jurginas dar žydi.
Sodrus ir ryškus –
Lyg  viltis beviltišką dieną,
Kai nesitiki nieko,
Jausmai ir žodžiai sustingę,
Slogi nežinia
Šarmoja kūną ir sielą.

Bet viskas nutolsta, praeina,
O gyvenimas lieka.
Vėl glaudiesi prie jo, lyg prie laužo,
Stengies sušilti...
 - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Na tai kas, kad nuobodžiai apniukęs
Tas lapkritis,
Ryškiaspalviai jurgino žiedai
Spinduliuoja šviesą ir viltį...