Ruduo
Ruduo – karalius mano,
daug aukso pažadėjo,
pribarstė jo ant tako
ir dovanojo vėjų.
Ruduo – karalius mano,
galva jo karūnuota,
kol vasara dainavo,
miegojo jis sapnuos jos.
Dabar nešykšti turtų,
kuriuos jam subrandino,
kad vėl iš lapų burtų
ir vėtrungių žaidimo.
Karūnoj saulė miršta
lig kito sugrįžimo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2020-10-24 14:31:05
Dabar nešykšti turtų
ir vėtrungių žaidimo,
kad vėl iš lapų burtų,
kuriuos jam subrandino...
Perfrazavau...
Tikiuosi autorė nepyks. ;)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-10-22 13:00:56
Labai mielas sonetas.
Jeigu vasarą suvedus su rudeniu, manau,kad gamta, kur kas protingiau už žmones pasidalintų įtakos sferomis.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2020-10-21 15:51:16
Taip, ruduo karalius, o vasara karaliene, įdomu,kas gautųsi juos abu suvedus kartu, būtų amžina vasara ar amžinas ruduo