Įbrido diemedis
į rūko duburį
rudens delnų sušildytą,
kukliai pražydęs,
pumpurėliais geltonais.
Dievai, dievai,
koksai švelnus laukimas
malonių iš dangaus,
kai saulės taip mažai.
... Ir aš...
Pilna svajų,
šiurkščia lemtim nuglostyta,
per laiko kulgrindą einu
... einu...
sutikt šalnų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-10-11 19:47:01
O po šalnų atskubės ir žiema su puokšte švenčių.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2020-10-10 21:41:42
Visa gyvūnija ir augmenija, išbandyta šalčiu ir karščiu, tampa kaip nerūdijantis plienas, aštrus ir tvirtas.