Nei krinta, nei krenta
– bumsi –
motulės sodo rudens obuoliai
į žalę žolę, į vaikystės ATMENAS,
taip saldžiai pagarintas,
juoko išdykėlio,
nerūpestingai skubančio
labirintais lemties...
Priglundu prie motulės skruosto,
palaiminta MEILĖS:
– paskambinsiu –
pažadu... ir lėtai, lėtai
grįžtu į miesto šurmulį,
kur kaukėmis uždangstyti žmonės
pamiršta ŠYPSOTIS...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2020-10-04 22:14:47
Taikliai pasakyta - kaukėmis uždangstyti žmonės
pamiršta ŠYPSOTIS...
Pritariu minčiai, kad kaukės uždangsto žmonių emocijas, jos tarsi širmos, už kurių darosi nejauku patiems sau...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-10-01 16:47:50
Nuoširdu.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2020-10-01 14:46:41
Labai jautru, pasiimu...