Nekaltas šičia vėjas pasišiaušęs,
Kad praeities vartus dar varstome.
Ar turim paslapčių? Nebe... tikriausiai.
O vėjas po medžius lai karstosi...
Kas išbarstyta, to ir neberinkim –
Per laiką juk vertė sumenkusi...
Manau, vienodai viens kitam skolingi,
Nors ašara takelį renkasi...
Nutolome... Atstumas jau ne žingsniais,
Dabar net myliomis matuojamas...
Bet saugom dar, kuo nevėlu dalintis,
Kol aš ir tu – ant žemės stovime...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2020-09-28 10:59:33
Jautriai apie jausmus.
Ar linksmos, ar liūdnos jūsų eilės, vis tiek malonu skaityti.... ;)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-09-26 10:11:59
Taip ir norisi paklausti: Kur einame ir ką pasieksime?
Vartotojas (-a): Violeta-Ferdinan
Sukurta: 2020-09-25 21:07:25
kažkodėl priminė Maironį. Ačiū
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2020-09-24 21:40:14
Tapome svetimi tarp savų