Nekaltas šičia vėjas pasišiaušęs,
Kad praeities vartus dar varstome.
Ar turim paslapčių? Nebe... tikriausiai.
O vėjas po medžius lai karstosi...

Kas išbarstyta, to ir neberinkim –
Per laiką juk vertė sumenkusi...
Manau, vienodai viens kitam skolingi,
Nors ašara takelį renkasi...

Nutolome... Atstumas jau ne žingsniais,
Dabar net myliomis matuojamas...
Bet saugom dar, kuo nevėlu dalintis,
Kol aš ir tu – ant žemės stovime...