Pilki ekranai gatvėj eina;
Ir nieks nežiūri, nesijuokia,
Kai spindesiu žavėdama
Aš raunu savo sielą jiems.
Žvaigždė tuščioj alėjoj švyti,
Ant medžių supas paukščiai negyvi;
Pasirašau kaliausei autografą
Ir pro vitrinų pievas tyliai išslenku.
Ekranuose nei ašarų, nei džiaugsmo –
Tūkstantąjį kartą save parduodu
Ir nukrenta alėjoj štilis iš dangaus –
Jums gal loteriją išsukti?
Nutrinkite kortelę, nutrinkite;
Galbūt tai jūsų laiminga valanda,
Galbūt laimėsite šimtąją mane,
O aš žvaigždė reklamų sūkury,
O gatvės pilkos ir nuobodžios;
Stogų vien eilės išrikiuotos...
,,Kiek jūs kainuojate? Už kiek parduodat?“,
,,Kur stiklas viskio? Kur kekšė ant kelių?“...
Pilki ekranai gatvėj eina
Ir manekenai moja jiems;
Ant medžių supas paukščiai negyvi,
O aš žvaigždė su siela išrauta:
Paduokit bilietą loterijos –
Galbūt šiandiena laiminga valanda,
Galbūt laimėsiu aš save,
O jūs stovėsit vitrinų pievose
Ir mosit, mosit, mosit man,
Ir palinkėjimus kartosit
Už mane, už visus nuodėmingus;
Juk tūkstantąjį kartą save parduodu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Violeta-Ferdinan
Sukurta: 2020-09-25 21:17:58
jausminga
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2020-09-24 21:47:01
Manau net ir kekšės vertos pagarbos už meilės auką elgetai
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-09-23 15:54:57
Tai sielos rauda narvelyje.
Taip susiklostė Jūsų gyvenimas. Reikia pakeisti gyvenimo būdą ir neberaudos siela.