Pilki ekranai gatvėj eina;
Ir nieks nežiūri, nesijuokia,
Kai spindesiu žavėdama
Aš raunu savo sielą jiems.
 
Žvaigždė tuščioj alėjoj švyti,
Ant medžių supas paukščiai negyvi;
Pasirašau kaliausei autografą
Ir pro vitrinų pievas tyliai išslenku.
 
Ekranuose nei ašarų, nei džiaugsmo –
Tūkstantąjį kartą save parduodu
Ir nukrenta alėjoj štilis iš dangaus –
Jums gal loteriją išsukti?
 
Nutrinkite kortelę, nutrinkite;
Galbūt tai jūsų laiminga valanda,
Galbūt laimėsite šimtąją mane,
O aš žvaigždė reklamų sūkury,
 
O gatvės pilkos ir nuobodžios;
Stogų vien eilės išrikiuotos...
,,Kiek jūs kainuojate? Už kiek parduodat?“,
,,Kur stiklas viskio? Kur kekšė ant kelių?“...
 
Pilki ekranai gatvėj eina
Ir manekenai moja jiems;
Ant medžių supas paukščiai negyvi,
O aš žvaigždė su siela išrauta:
 
Paduokit bilietą loterijos –
Galbūt šiandiena laiminga valanda,
Galbūt laimėsiu aš save,
O jūs stovėsit vitrinų pievose
 
Ir mosit, mosit, mosit man,
Ir palinkėjimus kartosit
Už mane, už visus nuodėmingus;
Juk tūkstantąjį kartą save parduodu.