Nenoriu nei rašyt,
Nei žaist gyvenimo apgaulės.
Ir net pro langą pamatyt,
Tiksliau ne langą –
Siaurą plyšį išdaužtą jame
Galbūt akmens,
       Gal šakos medžio?
Gal žmogaus pikto.
       O gal Dievo rankos?

Pro plyšį išdaužtą stikle.
Kur matosi giedras dangus, žvaigždė.
Ir dar žvaigždė, ir dar viena.
Bet tik pro išdaužtą.

Pro langą
       Matau tik pilką pilką dangų.