Pro lango išdaužą
Nenoriu nei rašyt,
Nei žaist gyvenimo apgaulės.
Ir net pro langą pamatyt,
Tiksliau ne langą –
Siaurą plyšį išdaužtą jame
Galbūt akmens,
Gal šakos medžio?
Gal žmogaus pikto.
O gal Dievo rankos?
Pro plyšį išdaužtą stikle.
Kur matosi giedras dangus, žvaigždė.
Ir dar žvaigždė, ir dar viena.
Bet tik pro išdaužtą.
Pro langą
Matau tik pilką pilką dangų.