Šį rytą saulė balzgana viršūnėm medžių bėga,
rūkuotą rytą gindama, nuo medžių rasos rieda.
Lyg rauda kad ruduo, kad lapai sklendžia žemėn.
Lyg paukščiai jie nutūps ir pasiliks, rudens liepsnoj sudegę.
Tirštam rūke subridę medžiai atrodo taip toli nuo vienas kito,
tik lapais šnabžda tarsi žodžiais visi į valso sūkurį įkritę.
Kokia puiki rudens simfonija, kaip švelniai virpa lapų stygos,
kaip sukas poros liepos, beržo, klevo,
koks mielas rudens atvirukas, įrėmina vėl laiką užrakina
į lapų aukso sūkurį, į laiko bėgančio degimą.
2018. 09. 20.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-09-09 16:28:12
Jūsų ruduo kviečia ieškoti gylio akimirkose, kuriose gyvename, emocijose, kurias patiriame, baimėse, kurias slepiame. Jūsų rudens vaizdus ir simfonijos natas reiktu užfiksuoti, nes jų prireiks, kai už lango bus niūrios ir nesvetingos dienos.